• Naujienos
  • Galerija
  • Lietuvos dalyvavimas EXPO 2012 Yeosu Korėja
  • Gintarų ekspozicija Lietuvos paviljone EXPO 2012
  • Expo 2012 Yeosu Korėja
  • Vykstantiems į parodą
  • Susisiekite
  • Blogas
  • Renginiai
Renginiai
Rugsėjis
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Prenumeruoti
  • LIETUVIŠKAI
  • ENGLISH
  • 한국의
Spausdinti

Gintarų ekspozicija Lietuvos paviljone EXPO 2012

  • KAROLIŲ APVARA <p>iš 30 gintaro ir 8 stiklo karolių iš iš ankstyvųjų viduramžių kuršiškų Lietuvos pajūrio kapinynų. IX – VIII a. Gintaro dirbiniai aptinkami padėti prie galvos, ant krūtinės, juosmens ir kaklo srityse. Dažniausios įkapės – gintariniai nupjauto kūgio formos karoliai, pagaminti drožiant, skaptuojant, o nuo XI a. ir tekinant gintarą. Stiklo ir emalės karoliai į baltų kraštus patekdavo iš romėniškų provincijų mainų prekybos keliais.</p>
  • BŪRYS ODONATA, POBŪRYS ZYGOPTERA. ŽIRGELIS, LAUMŽIRGIS, DAMSELFLY <p>Plėšrus vandenyje besivystantis vabzdys. Suaugęs vabzdys medžioja ore. Patinai saugo savo teritorijas ir veja konkurentus. Geri skrajūnai</p>
  • BŪRYS ODONATA, POBŪRYS ZYGOPTERA. ŽIRGELIS, LAUMŽIRGIS, DAMSELFLY <p>Plėšrus vandenyje besivystantis vabzdys. Suaugęs vabzdys medžioja ore. Patinai saugo savo teritorijas ir veja konkurentus. Geri skrajūnai</p>
  • VABALO ŪSUOČIO LERVA BŪRYS COLEOPTERA, ŠEIMA CERAMBYCIDAE. LONG HORN BEETLE <p>Medžių kenkėjai. Lervos išgraužia didelius takus. Ilgainiui pažeisti medžiai žūva</p>
  • GELTONOS SPALVOS GINTARINIS OVALO FORMOS KABUTIS SU VIENA SKYLUTE VIRŠUTINĖJE DALYJE. <p>Kabučiams gaminti dažniausiai naudotos natūralios gintaro plokštelės, susidariusios gintarmedžių medienos audiniuose ar požievinėse ertmėse, kartais – lašo formos gintaras. Natūralias plokšteles reikėdavo tik šiek tiek apgludinti. Dirbinys rastas statybininkams tiesiant požemines komunikacijas Monciškėse, netoli Palangos, 1984 metais. Akmens amžius.</p> Gintaras; h 5,2 cm, pl. 2,0 cm.
  • TEKINTAS  NUPJAUTO KŪGIO FORMOS GINTARO VERPSTUKAS. <p>Daukšaičiai (XI - XII a.). Randami kuršių genčių moterų kapuose. Kuršiams buvo būdinga į kapus dėti miniatiūrinius įrankius – verpimo, juostų vijimo. Dirbinys rastas Palangos gintaro muziejaus žvalgomosios ekspedicijos metu 1979 m.</p> Gintaras; ø 5,0; h 2,6 cm.
  • GINTARO KABUTIS. <p>Lazdininkų kapinynas (III - XII a.). Gintarinės žuvytės formos šukutės (amuletas - kabutis) su „V“ formos skylute, puoštos brūkšnelių ir vingelių ornamentu. Tokie amuletai buvo nešiojami pakabinti prie kalavijų rankenų ar makštų aptaisų, tad turi skylutę siaurajame gale. Jų randama vyrų kapuose. Maginę jų reikšmę patvirtina lietuvių tautosaka: pasakose persekiojamas herojus meta šukas per petį, ir už jo atsiranda neperžengiamas miškas. Dirbinys rastas Palangos gintaro muziejaus žvalgomosios ekspedicijos metu 1979 m.</p>Gintaras; h 3,6, L 5,1, st. 1,3cm.
  • GINTARINĖ ŽMOGAUS GALVA. AKMENS AMŽIUS DIRBINIO IŠ R. KLEBSO KOLEKCIJOS KOPIJA. <p>Rasta XIX a. II pusėje, vokiečių firmai „Stantien und Becker“ kasant gintarą iš Kuršių marių dugno ties Juodkrante (Schwarzort) Kuršių nerijoje. Iš viso kolekcijoje buvo 434 archeologiniai gintaro dirbiniai, kurie datuojami datuojamų III tūkst.pr.Kr. Šiuos unikalius dirbinius savo knygoje 'Akmens amžiaus gintaro papuošalai' (1882) aprašė R.Klebsas (Richard Klebs). Dėl savo vertės šie dirbiniai gavo Juodkrantės lobio pavadinimą. Per II Pasaulinį karą didžioji kolekcijos dalis dingo, liko tik pavieniai dirbiniai bei R.Klebso knygoje publikuoti aprašai ir piešiniai. Jų likimas ilgą laiką buvo nežinomas, manyta, kad jie negrįžtamai prarasti. Tačiau vėliau 18 radinių buvo aptikta netoli Getingeno Vokietijoje. 1958 metais jie pateko į Getingeno universiteto Geologijos ir mineralogijos institutą ir muziejų. Kopijos autorė Vacė Kojelavičiūtė-Užpalienė.</p> Gintaras; h 5,3, L 4,3, st. 2,8 cm.
  • SAGĖ  „ŽIEDELIS“ <p>Iš 13 skaidraus briaunuotai nušlifuotų ir 2 neskaidraus gintaro detalių, sudarančių gėlės žiedą.  XIX a. II pusė. Tuo metu vyravo natūralistiniai motyvai – gėlių žiedai, uogos, vaisiai, lapai. Ši tendencija išliko iki pat XXa. vidurio.</p>Gintaras. ø 8,0cm
  • KAZIMIERAS SIMANONIS. PAPUOŠALŲ KOMPLEKTAS: <p>medalionas ir apyrankė. 1975 m. K. Simanonis (g. 1937) traktuoja gintaro papuošalą kaip prabangos, reprezentacijos objektą, kuris dėvimas ne kasdien, o ypatingomis progomis.  Dailininkas papuošaluose atgaivino raižymą, inkrustavimą, filigraną, apvirinto sidabro techniką, itin tikusią prie netaisyklingos formos mineralo. Jo papuošalai asimetriški, skirtingų faktūrų, dinamiški, ekspresyvūs.<p><p>Gintaras, metalas</p>1. Medalionas: Skaidraus gintaro gabaliukas juvelyriniame metalo rėmelyje su augalinių ornamentų grandinėle. 2. Apyrankė: Du skaidraus su balzganais intarpais išgaubti gintaro gabaliukai analogiškai ornamentuotame rėmelyje, su metalo lankeliu.
  • FELIKSAS PAKUTINSKAS. MEDALIONAS „RĖMAS“. <p>Stačiakampio formos skaidraus rausvo gintaro gabalas ornamentuotame metalo rėme. 1976 m. Felikso Pakutinsko (g. 1942)  darbai išsiskiria menišku, stilingu, skrupulingai atliktu gintaro įrėminimu, kuris pabrėžia natūralų šio „saulės akmens“ grožį. Jo metalo technologija sukuria ornamentą ar ažūrinį raštą, kuris subtiliai apgaubia unikalų turtingo kolorito gintaro gabalėlį, paklusdamas jo formos ir tekstūros plastikai. Jis sugebėjo sukurti gintaro ir metalo (auksinio ar sidabrinio atspalvio) darną.</p> Gintaras, metalas. Metalo rėmas 7,8 x 6,8 cm; gintaras 4,0 x 3,0 cm.
  • HORSTAS TALEIKIS. ŽIEDAS. <p>Apskritimo formos skaidraus su debesėliu žiedas, išskobtas iš vieno gintaro gabalo. 1977 m.  Vienas seniausių Lietuvos gintaro meistrų Horstas Taleikis (1912 – 1996) daugiau kaip pusę amžiaus paskyrė gintaro apdirbimui. Unikali jo darbų kolekcija atspindi Lietuvos gintaro meistrų kūrybinių ieškojimų kelią. Savo darbuose beveik visai nenaudoja metalo ar kitų medžiagų.</p>Gintaras. Ø 3,4 cm
  • TRADICINIAI LIETUVIŠKI KAROLIAI <p>Iš 57 apskritų tekintų neskaidraus gintaro karoliukų, išdėstytų didėjančiai centro link.  XX a. I pusė. Gintaro karoliai – neatskiriama lietuvės moters tautinio kostiumo dalis, jie būdavo gaminami nuo visai trumpų iki labai stambių, įspūdingo dydžio ir ilgio.  Gintaro papuošalai Lietuvoje buvo paklausūs - kiekviena lietuvė privalėjo turėti gintarinių dirbinių.</p>Gintaras. L 22,5 cm
  • GINTARINĖ KLUMPAITĖ <p>Su išgraviruotomis vyšnios uogomis ir užrašu „Palanga“ iš Palangos m. brolių Kanų dirbtuvių. XX a. pr. Lietuvoje klumpė yra tradicinis suvenyras, dažniausiai skaptuojamas iš medžio, puošiamas gintaru. Dar ir dabar naudojamas etnografinių šokių kolektyvų kaip apavas.</p> Gintaras, graviravimas. H 2,3, L 5,3 cm.
  • KAZIMIERAS SIMANONIS. SAGĖ. 1988 m. <p>Plona skaidraus su balzganais debesėliais gintaro plokštelė stačiakampiame metalo rėmelyje. Kazimieras Simanonis (g. 1937) Lietuvoje vadinamas „juvelyrų tėvu“. Jo papuošalai skirtingų faktūrų, dinamiški, ekspresyvūs, vyrauja puošybiškumo ir reprezentacijos tendencijos.</p>Gintaras, metalas. L 5,3, h 4,1 cm
  • GINTARINIS SKRIDINYS SU ĮGRĘŽTŲ TAŠKUČIŲ KRYŽMA SU SKYLUTE CENTRE. AKMENS AMŽIUS RADINIO IŠ R. KLEBSO KOLEKCIJOS KOPIJA. <p>Gintariniai skridiniai, diskai, grandys senovės baltų pasaulyje buvo susiję su saulės, o gal ir su pasaulio sukūrimo idėjomis.  Jų puošybai dažnai naudota į centrą orientuota, spindulius, kryžmą ir pasaulio ašis perteikianti ornamentika. IV  tūkstantmečio pr. Kr. kapuose randama mirusiųjų, palaidotų su skridiniais akiduobėse. Gintaro dėjimas ant akių galėjo simbolizuoti šviesą, saulę. Autorius Vytautas Galdikas</p>Gintaras; ø 3,7, st.0,7cm.
  • GINTARINĖ STILIZUOTA ZOOMORFINĖ FIGŪRĖLĖ IŠ JUODKRANTĖS LOBIO. AKMENS AMŽIUS. KOPIJA. <p>Akmens amžiuje zoomorfinės figūrėlės, vaizduojančios briedžių , elnių galvas, meškas, paukščius tik bendrais bruožais perteikia būdingas kai kurių gyvūnų kūno dalis arba visą gyvūną. Ryškesnei figūrų detalizacijai gintaras dėl savo trapumo nebuvo labai tinkama medžiaga. Autorius Vytautas Galdikas</p>Gintaras; h 8,5, L 4,7, st. 3,1 cm.
  • GINTARINĖ STILIZUOTA ZOOMORFINĖ FIGŪRĖLĖ IŠ JUODKRANTĖS LOBIO – GINTARINIS KABUTIS. AKMENS AMŽIUS. KOPIJA. <p>Tai didžiausia antropomorfinė figūrėlė  iš gintaro visame pietiniame ir rytiniame Baltijos pajūrio regione. Akmens amžius. Kopija iš R. Klebso kolekcijos.  Archeologiniai tyrinėjimai leidžia daryti išvadą, kad Juodkrantės lobio gintarinių figūrėlių veidai yra tos pačios stilistikos, kaip ir medinių stabų: ryškus antakių lankas, nosis. Autorius Vytautas Galdikas</p>Gintaras; h 14,5, L 5,8, st. 1,7 cm.
  • ŽMOGAUS FIGŪRA – VĖRINIO SKIRSTIKLIS IŠ JUODKRANTĖS LOBIO. <p>Išryškintas antakių lankas, nosis, veidas išskobtas, galva atskirta gilia įraiža. Keturios ties rankų pradžia ir pabaiga išgręžtos skylutės pakabinti leidžia manyti, kad figūrėlė galėjo būti nešiojama kaip skirstiklis – centrinė vėrinio figūra. Autorius Vytautas Galdikas</p>Gintaras; h 9,7, L 4,4, st. 1,7 cm.
  • PELENINĖ. <p>1930 m. Keturkampė su nupjautais kampais ir apskrita išskobta vidine dalimi suvenyrinė peleninė, kurios visos keturios išorinės sienelės puoštos raižytais Palangos ir pajūrio vaizdais. Gintaro dirbtuvėse Lietuvoje tarpukario laikotarpyje buvo daromi papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, juo inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius.</p>Gintaras, graviravimas. 4,7, ø 6,0 cm
  • PELENINĖ. <p>1930 m. Keturkampė su nupjautais kampais ir apskrita išskobta vidine dalimi suvenyrinė peleninė, kurios visos keturios išorinės sienelės puoštos raižytais Palangos ir pajūrio vaizdais. Gintaro dirbtuvėse Lietuvoje tarpukario laikotarpyje buvo daromi papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, juo inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius.</p>Gintaras, graviravimas. 4,7, ø 6,0 cm
  • PELENINĖ. <p>1930 m. Keturkampė su nupjautais kampais ir apskrita išskobta vidine dalimi suvenyrinė peleninė, kurios visos keturios išorinės sienelės puoštos raižytais Palangos ir pajūrio vaizdais. Gintaro dirbtuvėse Lietuvoje tarpukario laikotarpyje buvo daromi papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, juo inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius.</p>Gintaras, graviravimas. 4,7, ø 6,0 cm
  • PELENINĖ. <p>1930 m. Keturkampė su nupjautais kampais ir apskrita išskobta vidine dalimi suvenyrinė peleninė, kurios visos keturios išorinės sienelės puoštos raižytais Palangos ir pajūrio vaizdais. Gintaro dirbtuvėse Lietuvoje tarpukario laikotarpyje buvo daromi papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, juo inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius.</p>Gintaras, graviravimas. 4,7, ø 6,0 cm
  • BIRUTĖ STULGAITĖ. SAGĖ. <p>1990 m. Pailgas lenktas skaidraus su inkliuzais gintaro gabaliukas su metalo vielos detale prisegimui. B. Stulgaitė (g. 1951) pasitiki gintaro gabalo dekoratyviuoju grožiu, meistriškai prisiliečia tik ten, kur būtina ir tiek, kiek būtina. Tai suteikia jos papuošalams paprastumo ir rafinuoto skonio dermę.</p>Gintaras, metalas. L 9,4, h 1,9 cm
  • FELIKSAS DAUKANTAS. KAKLO PAPUOŠALAS. <p>Pakabutis - amuletas iš balto gintaro su apskrita skyle. 1994 m. Feliksas Daukantas (1915-1995) pirmasis Lietuvoje prabilo apie natūralių gintaro savybių - vaiskumo, besimainančių atspalvių, daugiasluoksniškumo – išryškinimą. Jo papuošalai lengvi, minimalistiniai. Juvelyrinį dirbinį dailininkas traktavo kaip dizainerišką, funkcionalų daiktą, kuriame dominavo pats gintaras. Gintarą apdorodavo minimaliai, palikdavo nenugludintas vietas, kiaurymes, matinio paviršiaus lopinėlius. Kartais jį įrėmindavo, bet dažnai palikdavo natūraliai kabantį. Apdorodamas gintaro gabalėlį, stengdavosi jam suteikti pačios gamtos būdingas formas - aptakaus ovalo, lašo, apskritimo pavidalą.</p>Gintaras. h 9,0, L 4,9 cm
  • FELIKSAS DAUKANTAS. MEDALIONAS „DRUGELIS“. <p>Dvi viduryje suklijuotos simetriškos balto su tekstūromis gintaro plokštelės ir gintaro skrituliukas, kuriame įverta grandinėlė. 1994 m. Dailininkas siekė išryškinti unikalias gintaro savybes, ieškodamas optimaliai jas atskleidžiančių formų. F. Daukanto kūryboje gintaras įgijo minimalistines, formas, tuo pat metu pabrėžiant natūralų gintaro grožį, gamtos sukurtas spalvas ir atspalvius.</p>Gintaras, metalas. h 7,2, L 9,6 cm
  • Alfredas Algirdas Jonušas. <p>Sagė iš skaidraus gintaro su keturiais pakabučiais, stilizuotu korio ornamentu ir metaline bite. 1998 m. A.Jonušas (g. 1940) – vienas populiariausių žmonių Vakarų Lietuvoje. Jis yra Telšių apskrities Žemaičių ir japonų draugijos įkūrėjas ir vadovas. Jo sodyboje įrengtą žemaičių-japonų-kinų sodelį lanko svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia taip pat galima susipažinti su meninio gintaro apdirbimo technologija. Alfredas Jonušas savo kūryboje stengiasi išlaikyti sąsajas su autentiška, muziejų fonduose saugoma, baltų juvelyrika, gintarą kombinuoja su metalu, kaulu, plunksnomis.</p>Gintaras, metalas. h 7,5 cm, L 6,3 cm.
  • ROŽANČIUS <p>iš 59 tekintų gintaro karoliukų, su gintariniu kryželiu. XX a. I pusė. Gintaras nuo prieš istorinių laikų naudojamas liaudies medicinoje. Seniau buvo tikima, kad gintarinis rožančius gelbsti nuo piktų dvasių ir netyrų minčių. Katalikų  bažnyčiose gintaro dulkių dedama į smilkalus.</p>Gintaras, metalas. L 49,0 cm.
  • PASTATOMAS GINTARINIS KRYŽIUS <p>Dengtas įvairiaspalvio gintaro mozaika. Palangos  Kanų dirbtuvė.  Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Palangoje per metus vidutiniškai buvo apdirbama 20 000 kg gintaro žaliavos, o gintaro pramonėje dirbo apie 300-500 darbininkų, daug ir pavienių amatininkų. Brolių M. ir G. Kanų dirbtuvėse dirbo apie 10 – 20 gintaro meistrų. XX a. I-oji pusė.</p> Gintaras, medis, metalas. Mozaika. h 15,0 cm.
  • VLADAS NAVICKAS. KAROLIAI <p>Iš 54 briaunuoto šlifavimo skaidraus gintaro karoliukų ir tulpės formos pakabučio. Palanga, XX a. I pusė. Briaunuotas (deimantinis) šlifavimas – labai kruopštus gintaro apdirbimo būdas, ypatingai vertintas XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, kai natūralus gintaro gabalėlis šlifuojamas, jam suteikiant deimanto kampuotumą. Taip apdirbti gintarai unikaliai atspindi pagautus saulės spindulius ir žaižaruoja šimtais atspalvių.</p>Gintaras, metalas. L 60,0 cm
  • TERMITAS. ISOPTERA, TERMITE <p>Gyvena didelėmis kolonijomis šilto klimato kraštuose. Termityne yra kelių kastų vabzdžiai atliekantys skirtingas funkcijas: kareiviai, darbininkai, jauniklių globotojai ir kiti. Pagrindinė terityno gyventoja yra kiaušinius dedanti “karalienė”, kuria rūpinasi darbininkės. Jos pačios nesidaugina. Pavasarį termityne atsiranda sparnuoti individai, kurie išskrenda iš termityno ir poruojasi. Po tuoktuvių nusimeta sparnus ir pradeda naujas kolonijas</p>
  • TERMITAS. ISOPTERA, TERMITE <p>Gyvena didelėmis kolonijomis šilto klimato kraštuose. Termityne yra kelių kastų vabzdžiai atliekantys skirtingas funkcijas: kareiviai, darbininkai, jauniklių globotojai ir kiti. Pagrindinė terityno gyventoja yra kiaušinius dedanti “karalienė”, kuria rūpinasi darbininkės. Jos pačios nesidaugina. Pavasarį termityne atsiranda sparnuoti individai, kurie išskrenda iš termityno ir poruojasi. Po tuoktuvių nusimeta sparnus ir pradeda naujas kolonijas</p>
  • ĄŽUOLO QUERCUS ŽIEDYNAS. OAK TREE <p>Baltijos gintare randama bent penkių ąžuolių rūšių fragmentai. Tai rodo, kad gintarmedžių Pinus succinifera miškas buvo mišrus.</p>
  • PALANGOS GINTARO MUZIEJAUS DRIEŽAS. LIZARD. REPTILIA <p>Stuburinių inkliuzai gintare yra labai reti, nes didesni gyvūnai lengvai galėjo išsivaduoti iš sakų</p>
  • PALANGOS GINTARO MUZIEJAUS DRIEŽAS. LIZARD. REPTILIA <p>Stuburinių inkliuzai gintare yra labai reti, nes didesni gyvūnai lengvai galėjo išsivaduoti iš sakų</p>
  • PALANGOS GINTARO MUZIEJAUS DRIEŽAS. LIZARD. REPTILIA <p>Stuburinių inkliuzai gintare yra labai reti, nes didesni gyvūnai lengvai galėjo išsivaduoti iš sakų</p>
  • PALANGOS GINTARO MUZIEJAUS DRIEŽAS. LIZARD. REPTILIA <p>Stuburinių inkliuzai gintare yra labai reti, nes didesni gyvūnai lengvai galėjo išsivaduoti iš sakų</p>
  • PRIMITYVAUS GAUBTASĖKLIO AUGALO FRAGMENTAS <p>Augaliniai fragmentai gintare yra labai reti. Gymnospermae.</p>
  • UODAS ILGAKOJIS TIPULIDAE, CRANE-FLY <p>Suaugę ilgakojai uodai dažniausiai visai nesimaitina, arba minta augalų nektaru. Nei viena rūšis nėra kraujasiurbė. Lervos vystosi slaptai dirvožemyje, po samanomis, vandenyje ir kitur. Kai kurios dabartinės rūšys yra svarbūs kenkėjai. Svarbūs įvairių gyvūnų, ypač paukščių mityboje.</p>
  • CIKADELĖ, CICADELLIDAE. CICADA <p>Siurbiantys augalų kenkėjai, platinantys įvairius augalų susirgimus. Augalų sultimis minta ir lervos, ir suaugę vabzdžiai. Labai gausios pievose.</p>
  • CIKADELĖ, CICADELLIDAE. CICADA <p>Siurbiantys augalų kenkėjai, platinantys įvairius augalų susirgimus. Augalų sultimis minta ir lervos, ir suaugę vabzdžiai. Labai gausios pievose.</p>
  • LAŠALAS, EPHEMEROPTERA, MAY-FLY <p>Vandenyje vystosi lervos. Suaugęs vabzdys visai nesimaitina ir gyvena labai trumpai. Dažniausiai tai trunka tik vieną tuoktuvinį skrydį, kurio metu poruojasi, sudeda kiaušinius ir žūsta. Lervos labai svarbios žuvų mitybai. Iš šių vabzdžių galime matyti, kad gintarmedžių miške buvo įvairių vandens telkinių. Skirtingos rūšys gali vystytis skirtinguose vandens telkiniuose, lėtai ir greitai tekančiose upėse, ežeruose ir kt.</p>
  • SKORPIONMUSĖ, MECOPTERA, BITTACIDAE. - SCORPION-FLY <p>Minta negyvais vabzdžiais, kuriuos randa gamtoje. Gyvų vabzdžių negaudo. Patinas tokį vabzdį atneša patelei kaip tuoktuvinę dovaną. Vystosi sausumoje.</p>
© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaInterneto svetainių kūrimas: Inteka