Nafta ir žuvys: Angolos kelias darnaus vystymosi link

Angolos paviljonas, įsikūręs netoli Švedijos ir Rumunijos paviljonų, bene vienas gyvybingiausių. Čia užėjęs lankytojas gali ne vien pasigrožėti dideliame ekrane rodomu filmu apie Angolos povandeninę ir pakrančių gamtą, bet ir pabendrauti su gidais, daug sužinoti apie šalį. Paviljone nuolatos vyksta renginiai - alaus, kavos degustacijos, Angolos mados dienos, viduje kasdien skamba gyvos muzikos koncertai, o ir šios šalies ženkliukas visoje parodoje bene dažniausiai sutinkamas. Įdomus ir paties paviljono apipavidalinimas: pastatas apraizgytas juodomis linijomis, o tarp jų nardo spalvingos žuvys. Tas pats motyvas pasikartoja ir oficialiame šių metų Angolos ženkle. Paprasta, bet labai gražu ir traukia akį.

Šį juodų linijų ir spalvotos gyvūnijos derinį Angola pasirinko, matyt, neatsitiktinai. Nacionalinės dienos metu šalies atstovas pabrėžė, jog šiai valstybei šiuo metu yra svarbiausia ekonominio vystymosi, paremto naftos gavyba, ir gamtos išsaugojimo dermė. 2002 m. pasibaigus ilgamečiam pilietiniam karui Angoloje, valstybė ėmė stotis ant kojų: sparčiai ėmė kilti BVP, mažėjo infliacija, kūrėsi darbo vietos, imta ieškoti alternatyvių pramonės šakų. Kai visą išsivysčiusį pasaulį sukrėtė ekonominė krizė, Angola stiebėsi aukštyn. Prie sėkmingo šalies kilimo, kaip savo oficialioje kalboje minėjo Angolos atstovas, daug prisidėjo ir Pietų Korėja: didžioji dalis laivų ir vamzdžių naftai gabenti buvo pagaminti būtent čia. Generalinis EXPO komisaras savo ruožtu patikino, jog remia Angolos darnų vystymąsi ir kad dialogas tarp didelį augimo potencialą turinčios Angolos ir jau ekonominio vystymosi patirtį sukaupusios Pietų Korėjos ateityje bus naudingas abiem valstybėms.

Nacionalinės dienos proga Angola pristatė skirtingų šalies regionų muziką ir šokius. Prieš akis mainėsi daugybės faktūrų, spalvų, stilių rūbai, kuriuose netgi buvo galima atpažinti daugybės aukštosios mados dizainerių darbų prototipus. Vyravo energinga perkusijos muzika, tačiau netikėtai į salę išėjo saksofonininkas, ir jo grojimas atskleidė iki tol negirdėtą afrikietiškos muzikos skambesį.

Tekstas: Rūta Sakalauskaitė
Vaizdo medžiaga: Martynas
Foto: EXPO 2012 archyvas