Senkantis vanduo ir tiksintis laikas: Prancūzija EXPO 2012 parodoje

Pakeliui į Lietuvos paviljoną kasdien galima išgirsti iš Prancūzijos paviljono pusės sklindančią švelnią, bet grėsmingą melodiją: styginių garsų fone skambteli pasikartojantys perkusijos dūžiai, o iš ant paviljono fasado pritvirtintų didelių plastikinių smėlio laikrodžių nuolat girdisi bėgančio smėlio šiurenimas. Gėlo vandens ištekliai riboti, o laikas nepaliaujamai bėga – tokią žinią lankytojams perduoda Prancūzija. Ji, skirtingai nei daugelis šių metų EXPO parodos šalių dalyvių, ne tik atkreipia dėmesį į pasaulinio masto problemą, bet ir siūlo aiškų jos sprendimą.

Paviljone žaismingai pristatoma natūraliu vandens ciklu ir atvirkštine osmoze grįsta molekulinė vandens gėlinimo technologija. Lankytojas kartu su mažu jūros vandens lašeliu-paviljono talismanu „Sogeumi“ kviečiamas keliauti nuo sūrias jūros gelmes įkūnijančios veidrodžiais dengtos kristalinės salės iki žalio „svajonių sodo“, kuriame veši gausi augalija ir vyrauja žalia spalva. Pakeliui jis vedamas per tamsų povandeninį laivą primenančią salę, kurioje judantys žibintai ir sienose plaukiojančios medūzos kuria optinę apgaulę. Ne mažiau įspūdingi yra ir į gyvas žuvis panašūs povandeniniai robotai, šiuolaikinio vandenynų gelmėms tirti skirto laivo modelis bei įvairių Prancūzijos pakrančių vaizdai.

Liepos 14-ąją, Bastilijos paėmimo dieną, kuri buvo pasirinkta ir Prancūzijos nacionaline diena Pasaulinėje Josu parodoje, Pietų Korėjos ir Prancūzijos atstovai išreiškė rimtą susirūpinimą pasaulio vandenynų ateitimi ir sekančiais gėlo vandens ištekliais bei pabrėžė būtinybę sutelkti jėgas darniam pasaulio vystymuisi užtikrinti. Po oficialių kalbų gausiai į salę susirinkusiems lankytojams buvo parodytas garsaus Prancūzijos cirko režisieriaus Jerome Thomas vadovaujamos Valstybinės Fratellini cirko mokyklos pasirodymas.


Tekstas: Rūta Sakalauskaitė
Foto: EXPO 2012 archyvas